I took a sip of cappuccino and rela

I took a sip of cappuccino and relaxed in the first-class seat of the Eurostar train as it sped towards Paris.


I wasn't really sure why I was on the train in the first place It certainly wasn't typical of me to drop everything and run off to somewhere like Paris. Actually, my wife Sandra keeps telling me I've become boring in my old age. In fact, Sandra was the reason why I was heading for the French capital.


When I had got home from work the night before I'd found a note from Sandra on the kitchen table. It said that she needed to get away for a few days and would come back later in the week.


She'd done the same thing several times during our twenty-two years of marriage. When she got fed up with things at home she would pack a bag and go, but she always cameback when she was ready.


We had been having a few problems recently, and I had to admit that our relationship had got a bit boring since our youngest daughter had left for university.
After re-reading Sandra's note, it suddenly occurred to me that the following day would be exactly 25 years since Sandra and I first met in Paris. We had always celebrated this date together, but this time she had obviously decided to spend it away from me.


I couldn't really blame her. I'd been working such long hours that we barely saw each other. When we did have some time together, I was usually so exhausted that I simply fell asleepin front of the TV.
I suddenly felt I had to go to Paris on the anniversary of our first meeting. On my own, perhaps, I would be able to see things more clearly.


I decided to catch the first Eurostar train the next morning. Soon after the train arrived at the Gare du Nord in Paris, unsure of where I was going, I bought a ticket and went straight down to the Metro. As the train rushed through the black tunnel, I found my mind going back to that day, 25 years before.


I'd been working in the Paris branch of a London based mercha.nt bank. I remember it was a beautiful spring day and I'd decided to spend my lunch break in the Tuileries gardens. I had bought a baguette and some cold meat and found myself a bench next to a pool.


I'd only been there a few minutes when a gorgeous young lady came up and asked if she could join me. She had a thermos flask of coffee and a bag of fresh fruit.


We sat on the bench, shared our lunch and chatted for ages. Her name was Sandra and she was working in Paris as a nanny. We fell in love, and eventually married three years later in London.


I paused at the gates of the gardens, wishing that Sandra was with me. I eventually went through the gates and walked along the path past the same green trees, statues and flowerbeds.


When I arrived at the pool I saw that the bench was still there. It was empty, so I went over and sat down. I took the food out of the bag, tore off a piece of the baguette and began toeat. Suddenly I heard a woman's voice behind me.


"May I join you?" it said. Startled, I turned around. In disbelief, I watched as my wife, holding a thermos flask of coffee and a large bag of fruit, came round and sat next to me.
She looked wonderful. She'd had her hair done and was wearing a floral print dress.
"Sandra!" I exclaimed.
"I was hoping you'd come, Bill," she smiled.

Результаты (литовский) 1:

Aš paėmė sip, kapučino ir atsipalaiduoti pirmos klasės sėdynės "Eurostar" traukinių kaip ji sped link Paryžiaus.


aš nebuvau "tikrai nežinote, kodėl aš dėl traukinio visų pirma vieta tai tikrai nebuvau" t būdingas vaikams mesti viską ir išbėgti į kažkur, pavyzdžiui, Paryžiuje. Tiesą sakant, mano žmona Sandra neleidžia pasakoti laiko aš tapo nuobodu mano vyresniame amžiuje. tiesą sakant Sandra buvo priežastis, kodėl aš buvau Prancūzijos kapitalo obligacijų Pu

.
Kada turėjo aš namo iš darbo naktį prieš aš norėjo rasti dėmesį nuo Sandra ant virtuvės stalo. Ji pasakė, kad ji reikia išeiti per keletą dienų ir ateis atgal vėliau suinteresuoti

.
's ji padaryti tą patį kelis kartus dėl ligos mūsų dvidešimt dvejų metų santuokos. Kai ji gavo atsibodo su dalykų namuose ji būtų pakuotėje maišą ir eiti, bet ji cameback visada, kai ji buvo paruoštas.


mes buvo turintys tam tikrų problemų neseniai, ir man teko pripažinti, kad mūsų santykiai gavo šiek tiek nuobodu, nes mūsų dukra paliko už universiteto.
po pakartotinio svarstymo Sandra's Pastaba, ji staiga atsirado pas vaikų, kad kitą dieną būtų lygiai 25 metus, nes Sandra ir aš pirmą kartą susitiko Paryžiuje. Mes visada atšventė šios dienos kartu, bet šį kartą ji buvo akivaizdžiai nusprendė išleisti jį nuo vaikų.


aš negalėjau ' t tikrai kaltinti ja. Aš dirbu dirbančiam ilgas valandas, kad mes vos grandinės tarpusavyje. Kada mes turėjome šiek tiek laiko kartu, Aš paprastai buvo ne išnaudota, kad aš tiesiog sumažėjo asleepin ar į priekį nuo TV.
staiga pajutau, man teko eiti į Paryžių metinių savo pirmąjį posėdį. Dėl savo, galbūt, aš galėtų matyti dalykus aiškiai.


aš nusprendžiau, kad sugauti pirmą "Eurostar" traukinių kitą rytą. Netrukus po to, kai traukinys atvyko į Gare Nord iki Paryžiaus, nežino, kur aš būsiu, Aš nusipirkau bilietą ir nuėjo tiesiai iki metro stoties. Kaip traukinio mesti per tunelį juoda, radau mano galvą grįžta į tą pačią dieną, prieš 25 metus

.
aš dirbu Paryžiaus filialas Londone pagrįstas KONKREÈIAM. q banko. Aš atsimenu, ji buvo graži diena ir metų d aš nutarė praleisti mano Pietų pertrauka dvare. Aš nusipirkau baguette ir kai kurie l mėsos ir atsidūriau suolo šalia yra pranešama

.
I buvo ten tik keli Kontaktai kai spalvingas jauna mergina atėjo ir paklausė, jei ji gali prisijungti. Ji turėjo termosas kavos ir maišą šviežių širdies-sveikos maisto.


sėdi ant stendo, dalinomės mūsų pietūs ir kalbėjosi per amžius. Jos vardas Sandra ir ji dirbo Paryžiuje aukle. Mes sumažėjo meile, ir galiausiai vedė trejus metus vėliau Londone

.
aš sustabdyta – vartai į sodus, pageidaujantys, kad Sandra buvo su vaiku. Galų gale aš per vartus ir bambuko gyveno praeityje pačios žali medžiai, statulos ir gėlynai

linkme.
kai aš atvykau į paskelbtų aš grandinėje, nuo kurios stende buvo vis dar ten. Tai buvo tuščias, ne aš perėjo ir atsisėdo. Aš paėmė maistą iš maišo, atplėšė yra nedelsiant įdarbinimo, kad baleto ir pradėjo toeat. Staiga aš girdėjau moters balsą už

.
"Gali prisijungti jūs?" ji sakė. Nustebinti, aš pasuko aplink. Netikėdamas, aš žiūrėdavau, kaip mano žmona, termosas kavos ir didelį maišą širdį sveiką maistą, ištisus atėjo ir atsisėdo šalia.
ji atrodė nuostabus. Ji yra d turėjo savo plaukų padaryti ir vilkėjo gėlių spausdinti suknelė.
"Sandra!" Aš sušuko.
"Aš tikiuosi jums '' d ateiti, Bill," Ji nusišypsojo. "